Jau ateinant girdisi jūros ošimas, bangų lūžiai ir pušų svyravimas. Po kojomis minštas, purus smėlis ir spygliai. Lipant kopomis vis labiau pasimato dangus su keleta lengvų debesų, besileidžianti saulė, horizontas ir tamsiai mėlyna jūra. Joje, besimaudantys žmonės. Vienas jų įbridęs iki keliu, tolėliau porą stovi įlindę iki bambos, ten kur matosi tik išlindusios galvos ir pečiai, keletas šokinėja per bangas, o pakrantėje, kiek šoniau, dviese kasą duobę ir stato smėlio pilį. Atrodo, kiekvienas mėgaujasi šiltu vakaru ir banguota jūra. Smėlio pilis po truputį auga, žmogus, įbridęs iki kelių, taip ir braidžioja pakrante, ramiai, stebėdamas artėjantį saulėlydį, visi jie, besimaudantys, apsirengę lengvus, baltus, ilgus marškinius ir taip pat laisvas, baltas, medžiagines kelnes. Tolimiausieji, nardo ir vartosi lužtančiose bangose, o žmonės šiek tiek arčiau kranto, stovi ir krūtinėmis atmušinėja vandenį, kol vienas iš šokinėjančių per bangas panėrė ir išlindo iš vandens per pora žingsnių nuo braidžiojančiojo, nusipurtęs plaukus ir nusibraukęs vandenį nuo veido atsisuko į besileidžiančią saulę, kol tuo tarpu buvęs braidžiotojas iš lėto brido giliau, iki bambos, o vienas iš bangų atremėjų bėgo į krantą link smėlio pilies, kai tuo tarpu vienas iš pilies inžinieriu, šiek tiek įbridęs į vandenį, ramiai nuplaukė šokinėti per bangas. Po akimirkos kitos, abu bangų laužytojai krūtinėmis, lindo gilyn ir susikeitė su dvejais šokinėtojais per bangas, kurie tada atsistojo grožėtis saulės lindimu už horizonto, kol jų pilvus masažavo vanduo. Taip pat susikeitė braidžiotojas su vienu iš statybininku. Smėlio pilis buvo gerokai paaugus, aplink gynybines sienas turėjo vandens kanalus. Balti rūbai tapo smėlėti ir dumbluoti. Saulė leidosi, pamažu slepėsi už tolimo horizonto. Tuo metu įvyko dar keletas nenuspėjamų besimaudančiųjų variacijų. Saulei nusileidus ir apsiniaukus dangui, greitai aplinka tapo tamsiai melsva, ganėtinai tamsi ir mistinė, su, rodos, dar stipresniu jūros ošimu. Smėlis po kojomis nebebuvo toks šiltas. Lipant per kopas ir lendant į pušyną, vaizdas prieš akis vis blėso, apimtas tamsos, kaip ir garsas, kuris, regis, dar kurį laiką ošė galvoje, tačiau po truputį rimo, tolo, kol visai išnyko ir mintis užpildė girgždantys žvyras po kojomis.

Antradienis

08:30 Atsikeliau, nusiprausiau, pasiemiau sausų pusryčių su pienu, pavalgiau.

09:00 – 10:15 Geografijos pamoka, mokėmės apie pilietinius karus ir NATO bei JT (jungtinių tautų organizaciją)

10:15 – 10:30 pertraukėlė (telefonas)

10:30 – 11:20 Anglų pamoka, užduotys iš vadovėlio.

11:20 – 14:15 Nebuvo pamokos (langas tvarkaraštyje), vėliau pietų pertrauka ir dar laisvo laiko, taigi buvau išvažiavęs su šunimi ir dviračiu apie 30 min., matėm keturias stirnas miške, po to, sėdėjau prie kompo, šiek tiek žaidžiau video žaidimų.

14:15 – 15:30 Matematikos pamoka ir dar šiek tiek savarankiškai, kadangi reikėjo padaryti užduotus dienos uždavinius.

15:30 – 16:00 “poilsis” su telefonu.

16:00 – 17:30 pietūs + filmo, kurio prieš miegą nepabaigiau, žiūrėjimas. Močiutė iškepė kiaulienos karbonadą su makaronais ir salotom.

17:30 – 18:30 Buvau lauke, darže, kieme su šunimi, šiek tiek varčiausi, bandau persiversti atgal per rankas.

18:30 – 19:00 Valiau pečių, prausiausi, tvarkiausi.

19:00 – 19:30 Zoom skambutis su šokių komanda.

19:30 – 23:00 Kompiuteris, telefonas (soc. tinklai, žaidimai per telefoną, žaidimai per kompiuterį, dienoraščio rašymas)

23:00 – 01:00 Žiūrėsiu youtube’ą, gal kokių šokių battle’ų, gal kokį America’s Got Talent, gal šiaip ką nors, ką pasiūlys youtube’as ir suvalgysiu truputi ledų.

01:00 Turėčiau eiti miegoti (gal taip ir bus… turbut taip ir bus).

Šeštadienis

11:30 – 12:00 Atsikėliau, nusiprausiau.

12:30 – 13:00 Pasidariau pusryčius (sumuštinius su arbata).

13:00 – 13:30 Papusryčiavau.

13:30 – 14:30 Sedėjau prie kompiuterio.

14:30 – 17:00 Darbavausi prie statybų. Pabaigėm nuimti apšiltinimo sluoksnį nuo sienos.

17:00 – 17:30 Pietavau. Močiutė iškepė picą.

17:30 – 22:30 Nieko rimto. Prie kompiuterio, prie telefono, į kiemą su šunimi ir panašiai.

22:30 – 23:00 Pavalgiau dar šiek tiek picos.

23:00 – 01:00 Žiūrėjau instagram’ą ir  youtube’ą, kol užsinorėjau miego ir užmigau.

Vakar galvojau, ką čia sugalvojus ir nuveikus kitaip ir prisiminiau apie turniką miške.

Taigi, šiandienos tema – Pakibęs vabalas.

Mano tikslas buvo visą laiką kabėti nepadedant kojų ant žemės, surasti kuo neįprastesnių formų ir jaustis lyg aš esu vabalas, kuris užkibo už kokio tai lapo ar pagalio ir ant jo pakibo.

Praktikavau savo rankų ir pilvo preso raumenis ant skersinio, taip pat ieškojau, kaip įmanoma įdomiau pasikabinti ir išsilaikyti, pereiti iš vienos pozicijos į kitą ir ką galiu padaryti.

Buvau susikaupęs, kadangi man tai buvo labai įdomu.

Žiūrėdamas video, supratau, kad pasikabinęs į kokią nors pozą, galėjau pabūti ilgiau. 

Savo tikslą įgyvendinau ir man tai labai patiko. Norėtųsi tiestum dar daugiau padirbėti. Tačiau šį kartą man jau užteko tiek, kadangi skersinis buvo labai šaltas.

Būtų galima pabandyti dirbti su tuo daugiau ir bandyti šokti ant skersinio ar daryti tam tikrus judesius, choreografiją, kabančias pozas ar dar ką nors. Mane tai domina.

Citata, kuria rėmiausi:

„Kai jis visa tai karštligiškai svarstė, nesiryždamas lipti iš lovos – laikrodis tuo metu kaip tik išmušė be penkiolikos septynias, – palei jo galvą pasigirdo atsargus beldimas į duris.“

Idėja: pavaizduoti laiką, kuris negailestingai, visalaik bėga, kai norisi, jog jis sustotų ir kaip nuobodžiai jis “lekia”, kuomet noris, kad jis kuo greičiau prabėgtų.

dar nėra

+

• Dariau tai, kas man ne visai būdinga – šokau namie.
• Praplėčiau savo kūrybiškumo idėjas.
• Nebūtinai šokau, dariau ir tai, kažkokį veiksmą, kuris man, labiausiai, siejosi su sugalvota tema.
• Manau, neblogai rėmiausi kūriniu – metamorfozė.
• Viskas buvo natūralu – iš pirmo karto, neperfilmuodavau.
• Improvizuodamas, šokdamas, bandžiau parinkti muzika, kuri atitiktų temos nuotaiką.
• Unikalumas darant kažką kitokio.
• Antrą savaitę tikslingai išsirinkdavau citatas iš teksto, kažkokias mintis, kurias po to perteikdavau veiksmu, taigi, kaip ir, veiksmą labai susiedavau su kūriniu.

–

• Dažnai užduoties atlikimą nudempdavau į patį vakarą ir tuomet jau būdavo sunku sugalvoti ką nors įdomaus, taigi šokdavau, o po to galvodavau, kaip tai siejasi su kūriniu.
• Dažnai mano veiksmas buvo toje pačioje erdvėje – kambaryje.
• Dauguma veiksmų, kuriuos atlikau kažkaip kitaip (ne šokdamas), kaip pvz.: “pirštai ant bėgimo takelio”, galėjau pateikti ir šokdamas, jei skirčiau tam daugiau laiko.
• Dažnai buvo taip, kad atliktas veiksmas nebuvo išpildytas iki galo, nors galėjau tai padaryti, tačiau neperfilmuodavau.
• Pirmąją savaitę pritrūko įsigilinimo į kūrinį.
• Refleksijas, dažnai, rašau šiek tiek atmestinai, nesusikaupęs. Sunku analizuoti ir aprašyti.