Esu vienintelė šio spektaklio žiurėja. Atėjau jo pažiūrėti nes noriu suprasti. Noriu suprasti kitus: šeimą, draugus ir visus kitus artimuosius. Prieš mano stovi pastatas. Baltas pastatas, kuris stovi pievoje ir yra kubo formos. Mano artimieji stovi šalia jo. Tada jie pradeda judėti. Labai ramiai. Jie plevesuoja, juda kaip ramios bangos ir kaip šiltas vėjas. Jie išreiškia savo ramybę. Pradžia šio šokio yra lyg įvadas į kažką rimto- tai kas slypi pastate. Šioje pievoje jie išreiškia ir savo džiūgesį. Stebiu kaip jie pakyla ir nusileidžia. Jų akys užmerktos ir jie visalaiką šypsosi. Labai gerai jaučiuosi ir noriu čia pabūti ilgiau, bet mano artimieji po truputį eina į pastatą. Visą šį laiką negirdėjau muzikos, bet jiems įėjus į pastatą jaučiu virpesį. Aš pradedu eiti paskui juos, atidarau duris ir įeinu į vakarėlį. Jame matau savo tėvus ir senelius. Muzika yra tipiško vakarėlio muzika, tačiau mano artimieji pagal ją nešoka. Pamatau kad kiekvieno ausyje yra 1 ausinė ir jie šoka pagal muziką kuri eina iš jų. Jie atkartoja šokį kurį šoko pievoje, tačiau jiems nesiseka. Kadangi jie tik su viena ausine vakarėlio muzika jiems girdisi ir ji juos nervina. Jiems neišeina susikaupti, jie pradeda klysti, susipainioja ir supyksta. Pradeda iš naujo. Užmiršau paminėti, kad pastate yra kitų žmonių, kurie šoka pagal vakarėlio muziką. Mano seneliai ir tėvai, po kelių bandymų šokti, praeda lysti prie kitų. Jie parodo savo šokį, kuris jiems neišeina, ir kitiems jis nepatinka. Jie supyksta ir apsupa mano artimuosius. Tada po truputį, vienu ritmu ir judesiu, artėja prie mano artimųjų. Jiems priartėjus, žemė kuri buvo po mano tėvų ir senelių kojomis sulūžta, tačiau jie neįkrenta ir puikiai atlieka savo pradinį šokį. Aš prieinu arčiau ir nusileidžiu  ten kur sulūžo grindys. Nusileidusi matau savo draugus ir kitus įvairius savo klasiokus. Dar vis blankiai girdžiu vakarėlio muziką ir erdvė kurioje atsidūriau yra netvarkinga. Erdvės viduryje yra milžiniška lova, kurioje galėtų tilpti apie 10 žmonių. Mano draugai ir klasiokai stovi ant tos lovos. Jie kolkas nešoka. Truputį pastovėje jie pradeda judėti, stengiasi nulipti nuo lovos, bet jiems neišeina. Viena iš mano draugių vos pradėjusi judėti ikarto nulipa ir pradeda šokti netvarkingoje aplinkoje. Kol jie šoka aš apsižiūriu ir pamata koridoriu, kurio gale staigiai įsijungia mėlyna šviesa. Atsisuku atgal į savo draugus ir klasiokus ir pamatau, kad jie visi nulipo nuo lovos ir visa netvarka persikelė į lovą. Tačiau jie nenustojo šokti ir dabar šoka tik su rankom. Jų visas kūnas sustinges ir juda tik rankos. Tos rankos juda skirtingai. Ki kurie jas judina smarkiai ir staigiai, o kai kurie atvirkščiai. Kiek daug panašumų, bet tiek daug skirtumų. Aš nusprendžiu juos palikti ir eiti koridoriumi kurį mačiau ankščiau. Einu arčiau tos mėlynos šviesos ir suprantu, kad ten yra ekranas, kuris yra padalintas į 3 dalis. Juose matau 3 savo brolius. Pirmame ekrane matau savo vyriausiąjį brolį. Jisai daro įvairius triukus, kurie jam nepavyksta. Jis daro kulverščius be rankų, bet nepadaro ir nukrenta. Jisai nesustoja daryti tų triukų ir matau jo nervus. Jie pasireškia visaip: kartais užsidega jo plaukai, o kartais susiraizgo jo veidas. Aš pasižiu į kitą ekraną ir matau jaunesnį avo brolį. Jisai juda aplink ratu . Kiekvienas judesys yra skirtingas lyg jis užmiršta, kurį darė prieš tai. Ilgai laiką taip dares jis sustoja, nes į erdvę įeina kitas žmogus. Tas žmogus iš savo kišenė išsiema vandens pripildyta kibira, kuriuo apipila mano brolį. Kadangi tame kibire yra labai daug vandens sušlampa visas kambarys. Pažiūriu į trečią ekraną, kuriame matau tik šviesą, bet vėliau pamatau savo jauniausiojo brolio šešėlį. Jis ilgai šoka choreografija, kuri atrodo daug kartų surepetuota, bet netyčia suklysta. Staigiai išsijungia šviesa ir brolio nebematau. Išsijungia ekranai ir aš apsižvalgau. Pastebiu, kad nebegirdžiu vakarėlio muzikos taigi einu atgal iš kur atėjau. Erdvėse kuriose buvau ankščiau nieko nebėra, taigi aš einu atgal į pievą, kur matau visus savo artimuosius glaudžiai susispaudžiusius. Jie kartu pulsuoja ir po truputį slenka žemyn į pievą kol jų nebematau. Gana ilgai dar pasilieku toje vietoje kur stoviu ir žiūriu į vietą kurioje jie buvo. Nusprendusi išeiti išeinu.

20-04-22

7:30 atsikėliau, nusiprausiau, pakeičiau triušio vandenį

8:00 pradėjau mokyklos darbus

8:30 pusryčiai. Valgiau sumuštinius su varškės sūriu ir uogiene.

9:00-10:30 pertrauka. Pažiurėjau seriala, pasedejau prie telefono.

12:00 baisiai pradėjo skaudėti pilva tai išgėriau vaistu

12:00-14:00 raitaliojausi iš skausmo ir vėliau 20 min pamiegojau. :)))

14:30 pietūs. CEPELINAI!!

15:00 su broliu toliau tesėm serialą apie planetą.

16:00-17:00 deginausi saulėje

17:00-18:00 su šeima žiurėjom seriala apie ką?  Apie planeta. :))

18:20-19:20 dokumentinis filmas 

19:40-20:40 su šeima išvažiavau dviračiais pasivažinėti

21:00 vakarienė. Valgiau sumuštinius su varškės sulūriu ir uogiene

22:00-23:00 su drauge facetiminom ir kalbolėjom apie visokias nesamones.

23:30 miegas.

20-04-26

9:00 atsikėliau. Atsikėlusi dar valanda pagulėjau prie telefono, nes žinojau, kad šiandieną reikės daug ką padaryti.

10:00 tesiau eilėraštį

10:30 pusryčiai. Valgiau omletą

11:30 apsirengiau, pasidažiau. Iki žygio laukiau kol mama padarys man kaukę, kad galėtume važiuoti.

13:20 su tėvais išvažiavome į žygį. Buvo gana sunku nes važiavome ne per gražiausiais keliais ir man dar galva skaudėjo, tai kaip ir iššūkis buvo.

15:45 valgėme pietus prie upės. 

17:10 parvažiavome namo. Jau važiavome gražesniu keliu, nes visi buvo labai pavarge.

17:30-18:30 žiurėjau ir analizavau spektaklį Boxe Boxe brazil

18:30-19:00 rinkausi eilėraščio outfitą

19:00-20:10 zoomas 

20:30-21:50 filmavau savo eilėraštį

22:00-22:30 viską kėliau į drive ir vėliau pusvalandį pagulėjau prie telefono.

23:00 miegas

dar nėra

Refleksija 1-1

Šios dienos impro bandžiau atvaizduoti, kaip atrodė ir kaip jautėsi Gregoras dienų dienas uždarytas savo kambaryje ir visų kitų ignoruojamas. Kadangi jau prieš pradedant improvizuoti turėjau aiškią idėja ką norėjau padaryti, nebuvo sunku jos išpildyti. Tačiau darant pamačiau, kad dažnai kartojasi judesiai, taigi viską stengiausi kuo lėčiau daryti. Tai sutapo su Gregoro savijauta tuo metu (jis buvo arti mirties ir jam buvo sunku judėti). Improvizuodama išmokau kaip reikia dirbti su maža šokio vieta ir atradau įdomių kampų, kuriuos gali padaryti mano kūnas. 

Refleksija 2-2

Šį kartą bandžiau pavaizduoti, kaip atrodė Gregoras kai tupėjo ant sienų, paveikslų ir kitų daiktų. Buvo labai įdomu nes iškarto pradėjusi improvizuoti supratau, kad greitai ir pastoviai negaliu judėti, taigi impro tapo tokiu neaiškiu pozu keitimu. Tai nebuvo ką aš iš pirmo buvau suplanavus daryti, bet man patiko ir žiūrint vaizdo medžiaga nustebau kiek įdomių pozų atradau ir padariau. Keita vieta leido susikaupti ir įgyvendinti savo tikslą.

dar nėra

Pliusai:

• Dažniausiai būnu susikaupusi
• Ryškios rankos
• Iš kiekvieno improv išmokau kažką naujo
• Turiu flow
• Mano manymu gerai išreiškiu emocija savo šokiu
• Gerai jaučiu muzika
• Nebijau pabandyti naujų dalykų
• Gerai izoliuoju
• Gerai sekasi lėtai šokti

Minusai:

• Sunkiai kuriasi naujos idėjos
• Nelabai išeina įgyvendinti savo idėjas
• Sunku paleisti savo kūną tai dažniausiai pasilieku saugiose pozicijose
• Per daug apgalvoju užduotį
• Sunkiai juda kojos
• Šokant atrodo, kad labai dažnai kartojasi judesiai
• Nenaudoju aplinkos
• Nedarau pauzių
• Turiu momentų, kai nežinau ką toliau daryti
• Nelabai sekasi greitai šokti