Blankus apšvietimas, pilna išdėliotų lovų pievoje. Atmosfera, kelianti nerimą, tačiau kažkokia harmonija vis tiek tvyro. Pievos viduryje- Mama. Mama graži, susitvarkiusi dama, kurios viduje siaučia drama. Joje tiek visko daug, bet tyla. Lovos sustatytos pakankamai arti viena kitos, tarpais tarp jų galima praeiti. Mama staiga atsiranda pievos viduryje, iš niekur nieko, apsirengusi iki kelių besiplaikstančia žalia gėlėta suknele, kuri šiuo metu yra jos mėgstamiausia. Rankoje ji laiko baltus perlus. Mano mama mėgsta niūniuoti, todėl muziką šiame spektaklyje kuria ji pati. Stovėdama viduryje pievos, lovų apsuptyje, ji pradeda nedrąsiai niūniuoti, su trumpom pauzėm, norėdama suprasti, kurioj vietoj esanti, ką jaučianti ir ką daranti. Niūniuoja ir užsimerkia tarsi sapnuotų. Šypteli. Ji taip įsijaučia į save, savo niūniavimą ir vizijas, kurias mato užsimerkusi, kad po truputį pradeda linguoti į šonus, lingavimas intensyvėja, niūniavimas taip pat. Ji jaučia ir džiaugiasi. Kol galiausiai staiga atsimerkia ir lyg iš išgąsčio garsiai įkvepia ir sustoja. Pauzė, kuomet ji apsižvalgo, tai- kvapą gniaužianti pauzė, tarsi nieko gero nežadanti, kelianti įtampą bei kulminaciją. Kūnas pradeda keistai judėti, vietomis trukčioti ir ji pradeda shake’o konceptu, sukurdama keistas formas ir pilna energija keliauti tarp lovų tarpelių/takelių. Keliaudama ji pradeda kažką panosėje šnekėti su savimi, tai, ką ji sako yra sunku suprasti, nebent vienas kitas žodis išlenda aiškesnis. Mama net pradeda po biški greitinti tempą, bėgti, shake’as virsta intensyviu hip hop-o groove’u. Kol mamos veiksmas vystosi, ant kraštinės lovos sėdi tete. Jis sėdi ramiai ir stebi mamą, jos malimasi ir blaškymasi tarp lovų. Tačiau choreografiškai jis vis tiek atlieka tam tikrą veiksmą. Tete sėdėdamas ant lovos, vis turėdavo galimybę, kada panorėjęs palįst ir atsigult po lovą. Ir šis veiksmas buvo pakartotinas daug kartų (kaip loop’as). Mano brolis- Rasius. Jis tarsi netyčia įbėga į šį užsuktą ratą, pamatęs mamą, bando ją pasivyti. Tačiau, kaip ir minėjau, Mama rankoje laiko baltus perlus stipriai sugniauštame kumštyje. Primenu, kad ji dar vis intensyviais dideliais žingsniais, net su šiokiu tokiu pabėgimu juda tarp lovų. Ir kartais pakėliui bebėgdama suklumpa ir padaro kokį gražų persivertimą ant žemės, atsistoja ir greitu žingsniu toliau keliauja į priekį. Perlus vieną po kito ji vis pameta, jie tiesiog iškrenta, nes ji pernelyg skuba, jie krenta į šonus, į viršų, po savęs ji palieka perlus, bet jų nesurenka, nes žino, kad tam nėra laiko- nespėja, tuo tarpu mano brolis Rasius, kuris bandė pasivyti mamą bandė paskubomis rinkti jos perlus, kurie buvo pamesti. Ne visus pavykdavo surinkti, ir mamą sunku buvo pavyti, tačiau Rasius stengėsi, kartais jausdavosi pavargęs, todėl retkarčiais tiesiog vos pavilkdamas kojas bėgdavo paskui mamą, nuleidęs rankas, kad jos apačioje tabaluotųsi. Galiausiai Rasius pervargsta, tad eina pas tete gult po lova arba sėdėti ant jos (abu už’loop’ina tą veiksmą), bet daro skirtingais tempais. Mama dar vis bėga ir kalba panosėje. Ji pavargus bėga, bet, atrodo, lyg lovų nemato. Pagaliau ji pervargsta ir pradeda kvėpuoti taip stipriai, kad nejučiomis pradeda sklisti garsas. Ji bando atgaut kvapą, tad ji lėtai apsižiūri aplink save, pamato jai labiausiai tinkančią lovą, žiūri į ją ilgesingu žvilgsniu, kol galiausiai ji tiesiog įkrenta į ta lovą nugara bet staiga atšoka ir vėl atsistoja, krenta į lovą, atšoka ir vėl atsistoja ir tt. (loop). Tuo tarpu tete su Rasium tuo pat metu, kai mama krenta ant lovos jie sėdasi ant savo lovos, o kai ji nuo jos atšoka jie lenda po savąją. Šie pakartotiniai veiksmai tęsiasi iki tol, kol pavargsta visi. Mama lieka gulėti ant lovos- nebeatšoka, o tete su Rasium atsistoja ir kartu stebi visas lovas, o taip pat ir gulinčią mamą. Šis momentas tęsiasi tol, kol galiausiai blankus apšvietimas virsta tamsa.

1 diena.

• 9:50 atsikėliau.
• 10:00 turėjau lietuvių pamoką. Nagrinėjome Biliūno „Liūdną pasaką“.
• 10:50 žiūrėjau „Nepatogius klausimus su Monika Liu, buvo labai įdomus pokalbis.
• 12:00 prasidėjo matematika, kurios supratimas pas mane yra 0%, viskas buvo gerai iki kol mokytoja nedavė per 20min išspręsti uždavinius, kuriuos turėjom jai nusiųsti. Mane paėmė panika, iškart į puoliau į ašaras, kadangi nieko nesuprantu ir net nežinojau per kur viską daryti, nes tą dalį praklausiau, o paklausti dar kartą buvo gėda. Galiausiai išsisukau pasinaudodama „Photomath“ programėle.
• 13:00 tiesiog gulinėjau lovoje užsimerkus, kadangi labai skaudėjo pilvą ir galvą. Jaučiaus lyg sudaužyta.
• 13:30 susiruošiau daryti anglų egzamininius namų darbus, kuriuos jau seniai turėjau būti padarius.
• 14:30 ilgą laiką dariau rusų namų darbus.
• 16:00 pagalvojau, kad būtų pats laikas „papusryčiauti“. Pasidariau sumuštinius su aviečių uogiene, o paskui dar ir bombžpakių ant viršaus užsikaičiau.
• 17:00 kurį laiką žiūrėjau serijalą. Šiuo metu žiūriu „Nusivylusias namų šeimininkes“. Šis serijalas mane labai atpalaiduoja ir kaskart sudomina.
• 18:00 važiavau su mama į parduotuvę pirkti maisto vakaro stalui, kadangi šiandien buvo mano tetės gimtadienis. Nusprendėm, kad kol jis išvažiavęs turim padaryti jam staigmeną ir paruošti šventinę vakarienę.
• 18:40 viską susipirkusios galiausiai su mama pradėjome viska ruošti, puošti.
• 19:40 kadangi jau viską suruošėme ,o lašišą jau įšovėm į orkaitę, kol skrandžio neužkimšau ir nesu tokia pavargus, nusprendžiau padaryti work-out‘ą. 
• 20:10 galiausiai tete grįžo mes padarėme jam staigmena, įteikėme atskirą dovaną. Jam labai patiko. Visi susisėdę prie stalo pavakarieniavom ir pradėjom diskutuoti apie kalbas- kas kiek ko moka. Buvo juokinga.
• 21:00 padėjau mamai suplauti indus ir viską sutvarkyti.
• 21:30 atsiguliau į lovą, ir vėl pažiūrėjau kelias savo serijalo serijas.
• 23:30 Dabar nusiprausus ir pasiklojus lovą ruošiuosi eiti miegot.  

2 diena.

• 9:30 atsikėliau
• 10:00 turėjau istoriją. Rašėm kontrolinį darbą. Vėl gi nervavausi daug, kadangi programa priiminėjo tik tuos atsakymus, kurie buvo žodis į žodį parašyti o aš atsakinėjau gerai tik savais žodžiais, todel gavau blogą pažymį.
• 11:00 turėjau lietuvių. Nagrinėjame tą patį Biliūno  kūrinį.
• 12:00 matematika. Nebuvo įdomu.
• 12:40 papusryčiavau. Valgiau sausus pusryčius ir sūrelį.
• 13:20 sėdėjau mašinoje klausiausi muzikos, ruošiaus ir laukiau rusų.
• 15:00 buvo rusų. Atsiskaitinėjome tekstus kuriuos rašėme apie Vilnių. Likau beveik paskutinė, o kai atsiskaitinėjau žiauriai išraudau, jaučiau pro smilkinį, rankose ir nugaroje riedančius prakaito lašelius, net atrodo girdėjau, kaip širdis plaka (taip yra, nes turiu milžinišką baimę atsiskaitinėti kažką žodžiu, o ypač kai žinau jog klauso manęs ir dar ne sava kalba)
• 16:00 nusprendžiau nusiprausti, nes po rusų normaliai paprakaitavau. O pasinaudojus progą, kad jau smirdžiu nusprendžiau pašokti. Taigi šokau prieš veidrodį ir leidau išsimaivyti kiek širdis leidžia. Užtrukau ilgai. Nusiprausiau.
• 17:30 nusprendžiau padaryti anglų namų darbus.
• 18:30 padėjau mamai skusti bulves, nes vakarienei buvo keptos bulvės su silke.
• 19:00 buvo pokalbis su mūsų grupe.
• 19:40 apsitvarkiau kambarį, kuris buvo kiek suverstas rūbais.
• 20:00 pavalgiau savo bulvių su silke.
• 20:30 įsitaisiau į lovą pabaigti anglų namų darbų, o po jų įsijungiau savo serijalą.
• 22:00 dabar viską aprašinėju, pabaigsiu rašyti, tada pabaigsiu žiūrėt savo serijalą ir eisiu miegoti, kažkodėl labai pavargus jaučiuosi.

Ką aš praktikavau? Bandžiau atkreipti dėmesį į paukščių čiulbėjimą.

Ko išmokau? Klausyti.

Ar buvau išsiblaškius? Truputėlį.

Kaip galiu atitraukti/sutelkti dėmesį? Manau bandydama klausytis muzikos, šiuo atveju paukščių, kuri yra labai nenuspėjama, priverčia klausytis ir jau sutelkia kažkiek demesį.

Ar turėjau tikslą ir ar pavyko jį įgyvendinti? Tikslą turėjau. Norėjau atskirti kūno dalis ir atkreipti dėmesį į detales, tačiau tai visiškai nesisekė, todėl nusprendžiau klausytis tai, kas visą laiką čirškė medyje.

Koks mano rytojaus tikslas? Plaukai nuo veido.

Šokis kampe, tamsoje. Galvos, bei kitų daliu truktelėjimai. Tarsi norėjimas ištrūkti. Vienatvė ir įkalinimas viename kampe (savo kambaryje). Tiesa pasakius, man visai patiko kaip visas vaizdas atrodė. Nors galvojau, kad bus kaip visad, kai nufilmuoji ir dažniausiai būna ne taip kaip nori. Bet pagal galimybes gavosi tikrai neblogai. Taip pat man labai patiko muzika, kuri buvo fone, nes ji, kažkodėl, labai gerai atspindi mano įsivaizduojamą „Metamorfozės“ atmosferą kūrinyje.

dar nėra

Minusai:

• Nuvertinu save.
• Reikalauju iš savęs daug daugiau, nors užduotis atlieku taip, kaip moku.
• Mažokai sąsajų su „Metamorfozės“ kūriniu.
• Nesu aiškios užduoties susigalvojus prieš improvizaciją, tiesiog susieju po visko.
• Sunku kažką sugalvoti, šlubuoja kūrybiškumas šiek tiek.
• Žiūrint į kai kuriuos video galima suprasti, kad apėmė tinginys, nes įdėta nedaug jėgų.

Pliusai:

• Aš pati save stebinau.
• Būdavo tokių idėjų, kurias ankščiau vis norėdavau išbandyti, ir būtent dabar turėjau progą.
• Teko padirbti ilgiau su tomis kūno dalimis, apie kurias anksčiau pagalvodavau labai retai arba išvis neturėjau minties su jomis padirbėti.
• Patiko sau išsikelti iššūkius.
• Ne apie vieną video rašiau, jog jaučiausi nepatogiai. Man patiko tas nepatogumas, nekomfortabilumas.
• Teko gerai pasukti savo smegenis, kad sugalvoti kažką. 
• Supratau, kad namų darbus darau to, kas yra tikrai svarbu man 😀 Nesu savęs mačius taip darant namų darbus.