„Ten kabėjo labai rasistiškas plakatas, negalėjau tuo patikėti.“
Kruopštumas
Kraštutinumai
Raudona
Visada pasikloju lovą
Blankus apšvietimas, pilna išdėliotų lovų pievoje. Atmosfera, kelianti nerimą, tačiau kažkokia harmonija vis tiek tvyro. Pievos viduryje- Mama. Mama graži, susitvarkiusi dama, kurios viduje siaučia drama. Joje tiek visko daug, bet tyla. Lovos sustatytos pakankamai arti viena kitos, tarpais tarp jų galima praeiti. Mama staiga atsiranda pievos viduryje, iš niekur nieko, apsirengusi iki kelių besiplaikstančia žalia gėlėta suknele, kuri šiuo metu yra jos mėgstamiausia. Rankoje ji laiko baltus perlus. Mano mama mėgsta niūniuoti, todėl muziką šiame spektaklyje kuria ji pati. Stovėdama viduryje pievos, lovų apsuptyje, ji pradeda nedrąsiai niūniuoti, su trumpom pauzėm, norėdama suprasti, kurioj vietoj esanti, ką jaučianti ir ką daranti. Niūniuoja ir užsimerkia tarsi sapnuotų. Šypteli. Ji taip įsijaučia į save, savo niūniavimą ir vizijas, kurias mato užsimerkusi, kad po truputį pradeda linguoti į šonus, lingavimas intensyvėja, niūniavimas taip pat. Ji jaučia ir džiaugiasi. Kol galiausiai staiga atsimerkia ir lyg iš išgąsčio garsiai įkvepia ir sustoja. Pauzė, kuomet ji apsižvalgo, tai- kvapą gniaužianti pauzė, tarsi nieko gero nežadanti, kelianti įtampą bei kulminaciją. Kūnas pradeda keistai judėti, vietomis trukčioti ir ji pradeda shake’o konceptu, sukurdama keistas formas ir pilna energija keliauti tarp lovų tarpelių/takelių. Keliaudama ji pradeda kažką panosėje šnekėti su savimi, tai, ką ji sako yra sunku suprasti, nebent vienas kitas žodis išlenda aiškesnis. Mama net pradeda po biški greitinti tempą, bėgti, shake’as virsta intensyviu hip hop-o groove’u. Kol mamos veiksmas vystosi, ant kraštinės lovos sėdi tete. Jis sėdi ramiai ir stebi mamą, jos malimasi ir blaškymasi tarp lovų. Tačiau choreografiškai jis vis tiek atlieka tam tikrą veiksmą. Tete sėdėdamas ant lovos, vis turėdavo galimybę, kada panorėjęs palįst ir atsigult po lovą. Ir šis veiksmas buvo pakartotinas daug kartų (kaip loop’as). Mano brolis- Rasius. Jis tarsi netyčia įbėga į šį užsuktą ratą, pamatęs mamą, bando ją pasivyti. Tačiau, kaip ir minėjau, Mama rankoje laiko baltus perlus stipriai sugniauštame kumštyje. Primenu, kad ji dar vis intensyviais dideliais žingsniais, net su šiokiu tokiu pabėgimu juda tarp lovų. Ir kartais pakėliui bebėgdama suklumpa ir padaro kokį gražų persivertimą ant žemės, atsistoja ir greitu žingsniu toliau keliauja į priekį. Perlus vieną po kito ji vis pameta, jie tiesiog iškrenta, nes ji pernelyg skuba, jie krenta į šonus, į viršų, po savęs ji palieka perlus, bet jų nesurenka, nes žino, kad tam nėra laiko- nespėja, tuo tarpu mano brolis Rasius, kuris bandė pasivyti mamą bandė paskubomis rinkti jos perlus, kurie buvo pamesti. Ne visus pavykdavo surinkti, ir mamą sunku buvo pavyti, tačiau Rasius stengėsi, kartais jausdavosi pavargęs, todėl retkarčiais tiesiog vos pavilkdamas kojas bėgdavo paskui mamą, nuleidęs rankas, kad jos apačioje tabaluotųsi. Galiausiai Rasius pervargsta, tad eina pas tete gult po lova arba sėdėti ant jos (abu už’loop’ina tą veiksmą), bet daro skirtingais tempais. Mama dar vis bėga ir kalba panosėje. Ji pavargus bėga, bet, atrodo, lyg lovų nemato. Pagaliau ji pervargsta ir pradeda kvėpuoti taip stipriai, kad nejučiomis pradeda sklisti garsas. Ji bando atgaut kvapą, tad ji lėtai apsižiūri aplink save, pamato jai labiausiai tinkančią lovą, žiūri į ją ilgesingu žvilgsniu, kol galiausiai ji tiesiog įkrenta į ta lovą nugara bet staiga atšoka ir vėl atsistoja, krenta į lovą, atšoka ir vėl atsistoja ir tt. (loop). Tuo tarpu tete su Rasium tuo pat metu, kai mama krenta ant lovos jie sėdasi ant savo lovos, o kai ji nuo jos atšoka jie lenda po savąją. Šie pakartotiniai veiksmai tęsiasi iki tol, kol pavargsta visi. Mama lieka gulėti ant lovos- nebeatšoka, o tete su Rasium atsistoja ir kartu stebi visas lovas, o taip pat ir gulinčią mamą. Šis momentas tęsiasi tol, kol galiausiai blankus apšvietimas virsta tamsa.
1 diena.
2 diena.
Ką aš praktikavau? Bandžiau atkreipti dėmesį į paukščių čiulbėjimą.
Ko išmokau? Klausyti.
Ar buvau išsiblaškius? Truputėlį.
Kaip galiu atitraukti/sutelkti dėmesį? Manau bandydama klausytis muzikos, šiuo atveju paukščių, kuri yra labai nenuspėjama, priverčia klausytis ir jau sutelkia kažkiek demesį.
Ar turėjau tikslą ir ar pavyko jį įgyvendinti? Tikslą turėjau. Norėjau atskirti kūno dalis ir atkreipti dėmesį į detales, tačiau tai visiškai nesisekė, todėl nusprendžiau klausytis tai, kas visą laiką čirškė medyje.
Koks mano rytojaus tikslas? Plaukai nuo veido.
Šokis kampe, tamsoje. Galvos, bei kitų daliu truktelėjimai. Tarsi norėjimas ištrūkti. Vienatvė ir įkalinimas viename kampe (savo kambaryje). Tiesa pasakius, man visai patiko kaip visas vaizdas atrodė. Nors galvojau, kad bus kaip visad, kai nufilmuoji ir dažniausiai būna ne taip kaip nori. Bet pagal galimybes gavosi tikrai neblogai. Taip pat man labai patiko muzika, kuri buvo fone, nes ji, kažkodėl, labai gerai atspindi mano įsivaizduojamą „Metamorfozės“ atmosferą kūrinyje.
dar nėra
Minusai:
Pliusai: